skersinis

1 skersìnis sm. (2) K, sker̃sinis (1); N, Kos154, M, BzF169, LL402 1. DŽ kas pritaisyta, pritvirtinta, dedama skersai: Į duris įdėk skersìnį: vienos lentos neturia tvermės, susimeta Skr. Įdėk skersìnį ir suverk duris – vištos neis į skūnę Trg. Ir [kalavijo] skersiniai, ir buoželė dažniausiai buvo puošiami sidabru MLTEII22. Kojas jis užsidėjo ant stalo skersinio rš. Sakau, kad vištos neina tūpt – skersìnio nulėkta Sdk. ║ LKAI95(Skp, Št) skersaplautis. ║ arklo ienų jungiamasis pagaliukas: Skersinis pri ranktūrio Kos152. Skersinė̃lis jungia ienas Dbk. Sėdėjau ant plūgo skersinio, atsukęs arkliams nugarą J.Balt. ║ DŽ, Snt staklių šlaunis jungiantis pagalys: Tėvai, kreivą [staklių] skersìnį padarei Kt. Skersìniai laiko stovyčias Mšg. Plonas mūsų skersìnis Dglš. Apatinis skersìnis LKAI130(Šl, Rz, Mžš, Ant, Rm, Ssk, Dbg, Upn, Plut). Viršutinis skersìnis LKAI130(Žml, Šl, Rz, Vžns, Kur, Dbg, Upn, Plut). ║ LKAI132(Kv, Grd, Rs, Žm, Str) pagalys, per kurį riečiamas audeklas; slinkis. ║ kopėčių pakopa: Baisu ir lipt – skersìniai supuvę Lš. Drobynų skersiniùkai jau papuvę buvo Kdl. ║ LKAI103(Žml, Kpr, Pnm, Ds, Dgl, Rš, Lel, Slk, Kur, Vn, Št, Ar, Žl, Upn, Vp, Gg, Žž, Alvt, Btr, Mrk, Lp, Kpč), Krn rogių pavažų sujungimas, gaktinis: Jau lūžo skersìnis – reiks taisyt roges Gdl. Arklys kulnais skersìnį pasiekė, tai kad pradėjo lėkt! Dbk. ║ LKAI103(Lk, Krtn, Kair, Krtv, Sdb, Tt, Grd, Rs, Erž, Ar, Ssk, Dkš, Lbv, Mrk) rogių balžienas. ║ DŽ, LKAI126(Škn, Všk, Svn, Žl, Rz, Str, Km, Tj, Rgv, Lkv, Kv, Pj, Vn, Vdk, Br, KzR, Mšk), Pln ratelio dalis, į kurią įstatomi ritės stulpeliai. ║ LKAI125(Svn, Šd, Šll, Lkv, Dbk, Slk, Dsm, Šlčn) ratelio pakojų lentelė. ║ LL224, Jnšk skerssijė: Baigia statyt namą, jau skersìniai sudėti Kair. Dar kiek, ir būčiau pasikabinęs po skersiniu (pasikoręs) P.Cvir. ║ DŽ, LKAI109(Žg, Kv), Ul akėčių balžienas, į kurį ppr. kalami akėtvirbaliai: Akėčiom sker̃sinius dirbu Pg. Vienas akėčių skersìnis supuvęs, kuolai byra Dgl. ║ Skr, LKAI141(Vg, Šauk, Rd, Šd, Kž, Ps, Ob) girnų pumpurė: Skersinis nulūžo, reikia naują padaryti Šlv. ║ K, LKAI138(Rd, Tt, Vl) girnų lentelė, į kurią įstatomas milinio viršutinis galas; klapatė. ║ LKAI139(On, Kpr, Alz, Dbk, Gdž, Rgv, Srv, Vdš, Ukm, KzR) įtaisas girnų viršutiniam akmeniui kilnoti, sukutis. 2. DŽ¹ sport. gimnastikos prietaisas – apvali plieninė kartis, horizontaliai įtaisyta ant stovų. 3. DŽ skersadryžis sijonas ar užvalkalas: Bobutės skersìnis toks puikus, toks aiškus, kad iš tolo kaip veizėte veiza Vkš. Viską in šalį padėjus, imsim aust skersiniùs Ndz. Sijonus, pasiūtus iš audeklo, austo skersais dryžiais, o sijone einančiais išilgai, žemaitės vadina skersinukais rš. 4. žr. skersinė 3: Lig pusryčių užariau visą skersìnį Žmt. Eikit, vyrai, šiandien į skersinius pievos pjauti Žgč. Vasaroją sėjant, skersiniùkų neažusėja Ds. Rėžiai ilgi par visą lauką, o skersiniùkai ketvirtainiški Rs. Tai nedaug šiemet iš to skersinė̃lio šieno parvežėt Pg. Ė skersìnį pasė[ja]i? OG83. Triobelninkai, kurie turėjo po skersinėlį, daugiausia po desetiną žemės, užsigeidė daugiaus žemės TS1902,1b. Gale pievos skersinėly pastatysiu daržinėlę LTR(Smn). 5. žr. skersmė 4: Kap kur skersìniai, tai tenai vis būna gera žemė Grv. 6. DŽ, NdŽ žr. skersinė 6. 7. NdŽ, Š skersmuo: Žemės skersinis turi 12 tūkst. varstų ilgumo J.Jabl. 8. kas būna skersas: ^ Kur eini, išilgini? – Kas tau darbo, skersini (žmogus ir slenkstis) Jrg. Gulia skersìnis, eina pro šalį išilginis (slenkstis ir žmogus) Lk.